Atsidūrus verslo vystymo kryžkelėje, „Raudonos virtuvės“ tinklaraštininkei padėjo patyrusi mentorė

„Versli Lietuva“ inicijuotoje mentorystės programoje patyrę verslininkai su pradedančiaisiais ar augti norinčiais verslininkais dalijasi savo patirtimi, žiniomis bei įgūdžiais. Mentorių ir dalyvių pirmieji susitikimai bei mentorystės progreso sesijos vyksta skirtinguose Lietuvos miestuose įsikūrusiuose bendradarbystės centruose „Spiečius“.

Skirmante, papasakokite apie savo tinklaraštį „Raudona virtuvė“.

„Raudona virtuvė“ yra maisto tinklaraštis, kurio turinys aktyviai skelbiamas internete ir socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“. Nors visus įrašus jungia bendra receptų tema, informacija kiekviename šiek tiek skiriasi: „Facebook’e“ su kitomis moterimis aktyviai diskutuojame apie maistą, „Instagram’e“ galima matyti daugiau mano kasdieninio gyvenimo, daugiau spontaniškumo, na, o mano internetinėje svetainėje patogu surasti norimą receptą arba įsigyti prieskonių elektroninėje parduotuvėje. Atrodytų, gaminu maistą virtuvėje savo šeimai… O kur čia verslas? „Raudona virtuvė“ šiandien turi dvi verslo kryptis: natūralių vardinių prieskonių mišinių prekybą ir integruotą kitų prekinių ženklų reklamą.

O kas Jus paskatino pasinaudoti mentorystės programa?

Jau anksčiau buvau pastebėjusi bendradarbystės centro „Spiečius“ veiklą Šiauliuose, apsilankydavau čia rengiamuose mokymuose, kurie, skirtingai nuo kitų nemokamų projektų, buvo produktyvūs ir efektyvūs. Stebėdama „Spiečiuje“ vykstantį gyvenimą, sužinojau apie nemokamą mentorystės programą. Ir tai nutiko pačiu tinkamiausiu metu, kai buvau pasimetusi veiklų kryžkelėje. Abejones, ar verta dalyvauti, sunaikino kelių pažįstamų žmonių, kurie jau baigė „Spiečiaus“ mentorystės programą, teigiami atsiliepimai ir rekomendacijos.

Prieš keletą metų man šmėkštelėjo mintis, kad galėčiau sukurti savo produktą. O po to ji ėmė ir išsipildė – suradus tinkamus verslo partnerius, buvo sukurta „Raudonos virtuvės“ vardinių prieskonių linija. Augant sekėjų skaičiui ir mano veiklos populiarumui, sulaukdavau vis daugiau pasiūlymų kaip maisto tinklaraštininkė. Todėl vieną dieną pasimečiau ir nebesupratau, kuria kryptimi noriu sukti (o dar turėjau ir kitų papildomų veiklų), pasirinkti visko negalėjau – tam neužteko nei energijos, nei laiko paroje. Blogiausia, kad visi pasirinkimai atrodė tinkami, taigi būtinai turėjau rasti, kas patartų ir galėtų prognozuoti, kam skirti, o kam negaišti laiko.

Koks buvo pirmasis jūsų susitikimas su mentore?

Nors pavėlavau prisijungti ir, kaip sakoma, įšokau į nuvažiuojantį traukinį, mane sutiko globoti mentorė Valdonė Goberienė, UAB „Profesionali kosmetika“ vadovė. Jau pirmojo susitikimo metu pajaučiau, koks tai šiltas ir profesionalus žmogus. Jai teko sudėtinga užduotis. Skirtingai nuo pradedančiųjų verslų, aš jau turėjau pagrindinius pradžios komponentus: idėją, prekės ženklą, patį produktą. Ta pradžia, dėl kurios ji buvo pasiruošusi padėti, patarti, jau buvo sukurta, man reikėjo visai kitokios pagalbos. Ilgo pokalbio metu mums pavyko išsigryninti tikruosius mano norus. Mentorės įžvalgos ir tinkamai užduoti klausimai man padėjo rasti atsakymus, kaip turėčiau veikti toliau.

Mentorystės programoje dalyvaujate apie tris mėnesius, tad ką jau spėjote išmokti?

Turbūt svarbiausia pamoka – skaičiuoti laiką. Pirmasis mano namų darbas buvo suskaičiuoti prekių savikainą, įvertinant visas dedamąsias dalis iki smulkmenų: žaliavas, pakuotę, marketingo išlaidas, kurą, o svarbiausia – laiką. Jo piniginė išraiška, pasirodo, sudaro daugiau, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio.

Antroji svarbi pamoka padėjo suvokti, kiek daug visgi aš darau. Įsisukę į kasdienių įvykių rutiną, mes nebegalime objektyviai vertinti, kas nutiko prieš mėnesį, pusmetį, metus. V. Goberienė patarė ir aš pradėjau užsirašinėti savo prekinio ženklo evoliuciją, išskiriant svarbiausius ir ryškiausius pasiekimus, bet nepamirštant smulkesnių. Prieš pirmąją mentorystės progreso sesiją ruošiant pranešimą buvo sunku pasakyti, ar pajudėjau į priekį, tačiau pažvelgus į evoliucijos sąrašą supratau, kiek daug didesnių ir mažesnių pasiekimų jau turiu!

Gal galėtumėt papasakoti, ko pavyko pasiekti, kas tie didesni ir mažesni pasiekimai?

Kartu su mentore sudarėme planą, ko sieksime, kaip suskaičiuosime, ar tai pasiekta. Lengviausia vertinti skaičiais: mažiau, lygu, daugiau. Džiaugiuosi, kad mūsų išsikeltų matavimo kriterijų kreivės kol kas kyla aukštyn.

Žinoma, yra ir sunkiau suskaičiuojamų pokyčių, arba tokių įvykių, kurių pasekmes bus galima suskaičiuoti tik praėjus tam tikram laikui. Vienas iš mano mentorystės programos tikslų – populiarinti prekės ženklą. Sutapimas, o gal nuoseklaus darbo pasekmė, kad buvau pakviesta filmuotis maisto gaminimo laidoje „La maistas“, rodomoje per TV3 televiziją. Man tai – nauja patirtis ir didžiulis įvertinimas.

Kokią išskirtumėte pagrindinę mentorystės sukuriamą vertę augti norinčiam verslininkui?

Pradėjus žengti savo veiklos keliu, užklumpa netikrumo jausmas – ar aš tai gerai darau? O gal daryti kitaip? Rodos, galėtum bandyti visus kelius, bet taip užtruktum daug laiko (o jo mes gyvenime turime ribotai). Dalyvaujant mentorystės programoje, sutrumpėja tie visi vingiai ir klystkeliai, programa padeda greičiau augti, efektyviau dirbti, nenuleisti rankų suklupus, motyvuoja ir įpareigoja neatidėti darbų ir idėjų rytojui.

Labai džiaugiuosi, jog man yra suteikta galimybė pasisemti patirties iš patyrusių verslo žmonių, gauti patarimų ir svarbiausia – motyvacijos, įkvėpimo. Jau po pirmos mentorystės sesijos gavau daug, tad pasibaigus programai, tikiu, kad būsiu dar labiau pasiruošusi kryptingai vystyti ir stiprinti savo verslą.