Mentorystės rezultatus pastebėjo jau po pirmo mėnesio – pajamos išaugo 50 proc.

Asta, kaip galėtumėte apibūdinti savo veiklą?

Jau vienerius metus dirbu nenuspėjamą darbą, su neaiškiu atlyginimu ir darbo valandomis,
su miglota rytojaus diena. Bet žiauriai vežantį darbą. Su jūros platumo kūrybine laisve, su Baobabo didumo iššūkiais, su saulės skaistumo vidine motyvacija! Dabar esu elektroninio užduočių / žaidimų šablonų žurnalo „Kiškio obuoliukai“, skirto 4–7 m. vaikams, autorė, kitų internetinėje svetainėje „Idėjų Paštas“ esančių produktų (šablonų, plakatų, stalo žaidimų) sumanytoja ir platintoja. Esu ir freelancerė (laisvai samdoma darbuotoja) – socialinių tinklų administratorė, reklaminės medžiagos maketuotoja, tekstų rašytoja, šiandien dirbanti  pagal individualios veiklos pažymą. Vis dėlto labiausiai tinkantis apibūdinimas – AŠ. Nes taip pagaliau jaučiuosi nuo tada, kai nusprendžiau dirbti savarankiškai.

Kaip kilo idėja kurti tokį žurnalą, kas paskatino imtis šios savarankiškos veiklos?  

Anksčiau dirbau neformalaus ugdymo mokytoja ir susidūriau su problema, kad rasti papildomų užduočių lietuvių kalba, parengtų patogiam spausdinimui visai grupei, beveik neįmanoma. Viską turi kurti pats. Taip laikas, o gal likimas, pamažu atvedė prie įdomios ir visuomenei naudingos veiklos – mėnesinio užduočių / žaidimų šablonų žurnalo „Kiškio obuoliukai“ kūrimo, kuris yra ne popierinis, o elektroninis – parengtas spausdinimui. Šiandien šį užduočių rinkinį prenumeruoja ne tik auklėtojos, pradinių klasių mokytojos, bet ir lituanistinės mokyklos Europoje bei už Atlanto, tėveliai, savarankiškai besirūpinantys savo vaikų papildomu ugdymu, bendra veikla namuose.

Kodėl nusprendėte pasinaudoti mentorystės programa?

Norėdama rytojaus dieną padaryti labiau nuspėjamą ir ne tokią miglotą, supratau, kad net ir tokia veikla, kaip aš juokaudama vadinu „iš nuojautos“, turi turėti aiškesnę struktūrą bei kryptingą strategiją. Šilti ir pozityvūs atsiliepimai drąsino ne tik nesustoti, bet ir ieškoti būdų, padėsiančių materializuotis naujoms „Idėjų Pašto“ idėjoms. Tačiau tai daryti vienai pasirodė per sunku ir per baisu. Artimoje aplinkoje neturėjau verslininkų, kurių patarimais būčiau galėjusi pasinaudoti.

Jau anksčiau sekiau „Versli Lietuva“ įkurto Šiaulių bendradarbystės centro „Spiečius“ naujienas, kuriame ir vyksta pirmieji susitikimai su mentoriais bei mentorystės progreso sesijos. Be to, dalyvaudavau ten organizuojamuose mokymuose. Kartą įsidrąsinau ir net paskambinau į duris, tikėdamasi išsiaiškinti galvosūkį, kas gi yra ta mentorystė ir iš kur reiktų gauti mentorių. Duris atvėrė Šiaulių „Spiečiaus“ koordinatorė Diana ir maloniai pasiūlė susitikti vėliau, kai pabaigs konsultaciją su viena verslininke. Tuomet pamaniau – nieko sau, kaip čia viskas rimta – ir nebeužsukau. Išsigandau žodžio „verslas“. Mano akimis „verslas“ galėjo būti tik UAB arba įmonė, turinti komandą, uždirbanti daug pinigų. Ir tai – tikrai ne mano veikla.

Tačiau birželio mėnesį Šiaulių bendradarbystės centro „Spiečius“ „Facebook“ paskyroje pamačiusi skelbimą apie naują mentorystės projekto dalyvių atranką, jau nesudvejojau. Iš karto užpildžiau anketą, kad nespėčiau persigalvoti.

Kaip prasidėjo mentorystės programa, kas tapo Jūsų mentore?

Gerų žinių neprireikė ilgai laukti – gavau pakvietimą į įvadinę mentorystės sesiją. Savo mentore pasirinkau patyrusią Lietuvos verslininkę, UAB „Laurema“ vadovę Jūratę Kasperavičienę. Mane ji patraukė, pirmiausia, kaip laisvas, atviras, kūrybiškas ir šiltas žmogus, gebantis išklausyti ir užduoti teisingus klausimus. Vėliau mano nuojauta tik pasitvirtino. Po pirmojo individualaus susitikimo likau įkvėpta ir sužavėta tiek jos asmenybe, tiek sukaupta patirtimi, tiek energija kurti ir dalintis.

Ką Jums atnešė galimybė konsultuotis su patyrusia verslininke?

Mentorė davė reikšmingų patarimų, apie kuriuos nebuvau net pagalvojusi, arba maniau, kad tai nesvarbu. Pavyzdžiui, ji pabrėžė, jog būtina ir labai sveika yra kritiškai pasižiūrėti į savo veiklą iš šalies, nusipiešti bei apsirašyti savo kliento portretą, atsakyti sau į klausimus – kuo mano kuriamos užduotėlės skiriasi nuo kitų, kodėl jos geriausios. Atliktas tyrimas padėjo išgryninti aktualiausias užduočių rinkinių temas ir suprasti, kodėl jos būtent tokios, suprasti pirkėjo elgseną, jo poreikius. Šie atsakymai padėjo susidėlioti gaires leidinio kokybės gerinimui.

Mentorė Jūratė paskatino pagalvoti apie komandos naudą tokiuose projektuose (užuot viską nuo A iki Z darius pačiai), davė puikių rekomendacijų, kontaktų. Pavyzdžiui, rekomendavo jauną entuziastingą iliustratorę, su kuria jau kitame mentorystės etape, tikiu, būsime pasiekusios puikių rezultatų.

Kaip vyko Jūsų bendravimas su mentore J. Kasperavičiene?

Pirmojo mentorystės etapo metu nesusitikdavome dažnai, susirašydavome laiškais ar žinutėmis. Kartais nežinodama, ką daryti, net kreipdavausi su panašiais klausimais, kaip: „Laba diena, Jūrate… Man reikia Jūsų profesionalios pagalbos. Kitą savaitę susitiksiu su vieno edukacinio centro kūrėjų komanda pabrainstorminti, bet aš individualistė! Kaip man per savaitę išmokti dirbti komandoje ir kurti bendrą produktą?“ Ir ji man padėjo. Pirmiausia, gydančiais sakiniais nuramino ir pakėlė savivertę, o paskui prisegė nuorodą į naudingą straipsnį, kuriame radau atsakymus savo baimėms.

Dabar Jūratės „patinka“ po „Idėjų Pašto“ įrašu socialiniuose tinkluose „Facebook“ ar „Instagram“ man visada turi didesnį svorį, nei kitų. Tie „patinka“ ir širdelės ženklai reiškia nesuskaičiuojamų kilometrų palaikymą bei žinojimą, kad esu stebima ir negaliu sustoti stengtis.

Ar praėjus pirmajai mentorystės sesijai jau pastebite ryškesnius pasikeitimus savo veikloje?

Žinoma! Vertingas idėjinis spyris tapo paskatinimu kurti ir daryti. Pavyzdžiui, pabandyti sukurti užduočių rinkinį vyresniems arba mažesniems vaikams. Ši idėja man tapo iššūkiu, nes supratau, kad, jei padidėjus darbo krūviui, nespėsiu įgyvendinti vienos ar kitos susiplanuotos veiklos, skirtos „Idėjų Pašto“ augimui, teks atsisakyti dalies apmokamų socialinių tinklų administravimo darbų. Tam, kad suspėčiau kurti, pirmiausia, sau.

Baimė, jog reiks kažko atsisakyti, sėkmingai suveikė. Viską suspėjau. Per tą patį laiką kiekvieną mėnesį sukurdavau vis po naują elektroninį / edukacinį produktą, skyriau daugiau laiko kokybiško reklamos turinio kūrimui.

Mentorės paskatinimas, suteiktos žinios lėmė, kad rugpjūčio ir rugsėjo pajamos, palyginus su birželio rezultatais, šoktelėjo daugiau nei 50 proc. Aš pakilau iš vidutinio atlyginimo į kitą lygmenį, kuriame pamažu apsigyvena tikėjimas, kad viskas įmanoma!

Džiaugiuosi, jog turiu galimybę dalyvauti „Versli Lietuva“ inicijuotoje mentorystės programoje ir jausti palaikančią patyrusios verslininkes ranką sau ant peties.